Eglei puikiai sekėsi lietuvių kalba, matematika ir istorija, ji nežinojo, kuo nori būti, tad tėvai jai pasiūlė stoti į teisę. Mergina norėjo stoti bet kur, kad tik išvažiuotų iš gimtų namų, o advokatai Vilniuje jai visada atrodė kaip maloni alternatyva, kaip įdomus darbas. Ji buvo ne vienintelė prisižiūrėjusi serialo „Eli McBeal“. Tačiau dabar, po 10 metų studijų ir darbų praktikoje, ji gali pasakyti, kad teisinės paslaugos Vilniuje vienaip atrodo, kai yra įvardijamos studijose, ir kai viskas prasideda praktikoje.
Studijos ir teorija
Eglė studijų laikus prisimena kaip linksmą laiko leidimą ir kartu šiokį tokį to paties laiko švaistymą. Ji sako, kad labai keista būdavo, jog dėstytojai dažnai vėluodavo į paskaitas, išvis nepasirodydavo nepranešę. Galų gale, jie netgi būdavo nepasiruošę paskaitoms. Dažnai tarsi diktantą kažką diktuodavo iš knygos, ir masė žmonių tiesiog turėdavo tai rašytis. Be jokių paaiškinimų, be gyvo bendravimo be normalios pedagogikos. Nors jau buvo kompiuteriai, jau būdavo galima rodyti informaciją per skaidres ir pan. Visa tai buvo keistas dalykas ir Eglė piktinasi, kad tokie dėstytojai dirba daugumoje švietimo įstaigų. Tačiau, kaip pati sako, buvo ir tikrų šviesulių, dėl kurių verta buvo studijuoti.
Praktika gyvenime
Kaip sako Eglė, advokatai Vilniuje gauna už darbą brangiau, tačiau tik nedaugeliui pavyksta gerai prasisukti. Kaina brangesnė ir biuro nuomos, ir visų mokesčių, tad ir darbas turi būti apmokamas daugiau. Tačiau susidėjus visoms sumoms, nesigauna tie atlyginimai tokie jau dideli.
„Kai mokiausi universitete, viskas atrodė visai kitaip. Atrodė, baigsis studijos, mes visi išeisime mojuodami savo diplomais, ir mūsų reikės visoms kontoroms, visiems teismams… Bet iš tiesų mūsų nereikėjo niekam. Užburtas ratas. Kol neturi praktikos kažkokioje srityje, tai negali joje dirbti. O negali dirbti, nes neturi praktikos. Galiausiai po pusės metų bedarbystės man pavyko įsidarbinti puse etato pas vieną pažįstamą kontoroje. Ir tai tik keliems mėnesiams, kol nuolatinis darbuotojas grįš iš atostogų. Darbas buvo visiškai naujas. Reikėjo daryti visiškai kitokius dalykus nei tuos, kuriems buvau mokyta. Viskas skyrėsi kaip diena ir naktis. Atrodė, kad mes viena mokėmės, o visai kita reikia daryti gyvenime. Tačiau visi draugai sakė, kad taip būna visada. Kad visiems žmonėms praktika skiriasi nuo teorijos, kad ir kokias studijas ir darbą paimsi“, – sako jauna advokatė.