Pasivaikščiokite ten, kur Naujamiesčio alėja stato naujus daugiabučius. Pamatysite, kaip gražu. Paklausę, kokie yra likę laisvi butai, sužinosite, kad didelė dalis yra jau rezervuota. Vadinasi, žmonės nori čia keltis. Dabar Naujamiestis išgyvena savo populiarumo viršūnę, tikrą aukso amžių. O kokia bus jo ateitis, kokia galėtų būti ateitis?
Vienos kartos gyvenimas
Gal tai ir nebus tikslu, bet galima įsivaizduoti, kad ateityje Naujamiestyje bus susitelkusi viena kūrybinga karta, o vėliau jai gims panašiu metu palikuonys. Kadangi Naujamiesčio alėja, žinoma, pritraukia pačius jauniausius pirkėjus – jaunas šeimas. Vyresnioji karta, senbuviai, gyvena šiame anksčiau neprestižiniu laikytame rajone. Tačiau šiuo metu jam atgimstant, jis tampa didesnes pajamas turinčių vilniečių ir naujakurių, veiklių, centrą vertinančių gyventojų pasirinkimu. Taigi, tiek per pastaruosius metus čia turėtų megztis gražios draugystės, tiek ateityje tai turėtų būti gana vieninga bendruomenė.
Kūrybingas kaip Berlynas
Kartais Naujamiestyje apsigyvenantys žmonės šį rajoną prilygina Berlynui. Miestui, kuris turėjo savo atskirties istoriją, kuriame pačioje netinkamiausioje aplinkoje išaugo kultūriniai paminklai. Tai industrinis miestas su daugybe pramoninių rajonų, kuriuose įsikūrė gatvės menas, stiliaus alėjos ir kiti madingi dalykai. Panašus, laisvos dvasios žmonėms dažnai atrodo ir Naujamiestis. Jis neabejotinai yra pramoninis rajonas, tačiau kūrybingumo užuomazgos jame taip pat vis dažniau ima matytis. Čia kuriasi menų ir pramogų vietos, čia atsiranda galerijos, stiliaus dirbtuvės. Taigi, galima įsivaizduoti, kad ir ateityje Naujamiestis vystysis šiomis kryptimis bei laimės daugybės miesto gyventojų ir svečių simpatijas.
Reikėtų daugiau žalumos
Visgi ir pramoniniuose rajonuose prireikia žalumos. Ten, kur gyvena žmonės, turi būti ir parkai. Kol kas iš Naujamiesčio patogu patekti į Tauro kalno žalumą, taip pat, iš kitos pusės – į Vingio parko vešlumas. Taigi, kol kas mes galime kažkur pakraščiuose matyti Naujamiesčio ribojimąsi su žaliomis erdvėmis, tačiau visgi pačiame rajone tos žalumos dar galėtų būti ir daugiau. Tad įsivaizduojant, kad rajonas bus plečiamas priklausomai nuo to, kokie bus žmonių poreikiai, būtų galima tikėtis, kad čia vėliau bus suprojektuota daugiau žalių erdvių, kad atsiras daugiau parkų ar nedidelių žalių stotelių tarp namų, ir gyventojams nebūtinai reikės eiti kilometrą iki Vingio parko ar Tauro kalno, idant norint solidžiau pavedžioti šunį ir leisti čia gerą orą bei žalumą pajausti. Tokia galėtų būti šio rajono ateitis, jeigu bus norinčių į ją investuoti.