Net ir tuomet, kai skyrybos eina sklandžiai ir atrodo, kad viskas sutvarkoma gerai, tiek alimentai, tiek vaiko globa, tiek turto pasidalijimo, jūs vis tiek negalite sustabdyti kai kurių pasekmių. Skyrybos arba laikas iki jų, kada vyksta konfliktai, taps vienu labiausiai vaiko gyvenimą traumavusių ir jo asmenybę „sulanksčiusių“ veiksnių. Psichologai turi galybę statistikos, rodančios, kaip skyrybos paveikia vaikus. Štai įvairūs galimi rezultatai.
Depresija
Nieko stebėtina, jeigu „skyrybų vaikas“ galiausiai suserga depresija. Didžiulė įtampa dėl skyrybų atsiliepia vaiko nuotaikai, kuri ilgainiui gali tapti ir patologine. Viena tik dideli alimentai neužkiša tos tuštumos, kurią dažniausiai jaučia paaugliai. Paauglystė šiaip ar taip yra labai sunkus laikas kiekvienam žmogui, nes tuomet vyksta lytinis brendimas ir hormonų pokyčiai, kurie nulemia drastiškus nuotaikų svyravimus. Tuomet gali asmenybė patirti ir sunkią depresiją. Ši liga, jeigu skyrybos buvo tikrai siaubingos, o vaikai jose nebuvo labai saugomi, gali atsirasti ir vėlesniame amžiuje. Depresija yra gydoma psichoterapijos būdu arba medikamentais.
Valgymo sutrikimai
Mergaitės, kurios netenka tėčio, kurios nemato vyro pagarbos moteriai šeimoje, dažniau kenčia dėl nepasitikėjimo savimi. Šiais laikais nepasitikėjimas savimi dažnai tampa valgymo sutrikimų priežastimi. Arba kankina emocinis persivalgymas, kada persivalgius gaunama didžiulė dopamino dozė ir dėl to laikinai padidėja nuotaika, arba atsiranda lieknumo siekiant išsivystančių problemų: bulimija, anoreksija, tie patys persivalgymai dėl dietų. Tokių sutrikimų turinčios paauglės ar moterys nesijaučia laimingos, nes save nuvertina, smerkia dėl netinkamos mitybos, negebėjimo susivaldyti. Jos mano, kad bus laimingos tik pasiekusios tam tikrą svorį, o iki tol laiko save nužeminę. Tačiau net ir pasiekus tinkamą svorį, jos paprastai nesijaučia tokios laimingos, kaip tikėjosi, nes išties savigarba ir pasitikėjimas savimi nematuojamas keliais kilogramais. Geriausiai jį ugdo darnūs santykiai šeimoje.
Nesugebėjimas užmegzti gerų meilės santykių
Ne paslaptis, kad tragiškas patirtis savo šeimoje augdami išgyvenę vaikai vėliau labai kenčia megzdami savo santykius. Jeigu vaikai labai empatiški, turi didelį emocinį intelektą, gerą pavyzdį jie perims iš kitur: iš draugų ar giminių šeimų, iš filmų, iš literatūros. Tačiau ne visi tą gali padaryti, todėl daug kam, nemačiusiam ar nemačiusiai gero pavyzdžio namuose, vėliau labai sunku sukurti deramus santykius. Tiesa, kartais nenusisekus pirmajai tėvų santuokai, antroji būna geresnė, ir būtent ji tam tikrais atvejais gali tapti šių vaikų geruoju pavyzdžiu.