Skulptūra ir paminklų kūrimas yra atskiras menas, nors žmonės dažnai ir neskiria, kuo skiriasi skulptūra nuo paminklo. Vis dėlto, šiandien aš ryšiuosi papasakoti, kokie yra kada nors matyti paminklai. Kas man paliko įspūdį ir pasirodė kaip tikrai dėmesio verti ir gražūs darbai.
Antkapiai
Paminklai, kuriuos man teko matyti kapuose, dažniausiai būdavo Mergelės Marijos. Kelis kartus teko matyti ir Jėzų, tačiau jis buvo išdrožtas iš medžio, todėl negaliu galbūt net to vadinti paminklu. Pati gražiausia Mergelė Marija buvo labai senose kapinėse, ir ji buvo apaugusi samanomis. Šalia jos buvo palinkęs didelis angelas, jo sparnai irgi buvo su samanomis. Visas marmuras jau buvo pajuodavęs ir paveiktas aplinkos.
Kiti paminklai, kurie buvo iš tiesų gražūs, ir kuriuos aš turėjau laimės išvysti, buvo pamatyti garsiosiose Paryžiaus Perlačeso kapinėse. Ten pamačiau puikius paminklus Gertrūdai Stein, Džimui Morisonui, Oskarui Vaildui ir kitiems. Iš tiesų tokiems žmonėms, kuriems patinka gauti įžymybių autografus, sutikti netikėtai garsius žmones gatvėje ir juos pasisveikinti, turėtų patikti tokie dalykai ir kaip kad įžymaus ir mėgiamo žmogaus palaikų aplankymas. Kapai pritaikyti turizmui, nes ten net ir specialūs turistams skirti žemėlapiai. Taigi, taip pat ir visi antkapiai yra padaryti tokie, kad būtų į ką pažiūrėti. Žinoma, kai jie buvo kuriami, galbūt niekas negalvojo apie turizmo svarbą, o garbiems žmonėms tarsi savaime norėjosi sukurti kažką ypatingo, kažką kitokio. Taip berods ir nutiko, o lankytojus tai tikrai traukia.
Skulptūros
Dar paminklais lietuvių kalboje dažnai yra vadinama ir skulptūros. Daugiausiai skulptūrų turbūt galima pamatyti garsiajame Grūto parke. Ką gi ten galima pamatyti? Daug ką. Ne tik paminklus – skulptūras, bet ir zebrus. Taip, šioje keistoje vietoje taip pat yra įsikūręs ir nedidelis zoologijos sodas. Tad atrakcijų čia visiems netrūksta. Visgi, įsimintiną įspūdį daro paminklų gausa. Jie visi mena tuos laikus, kai Lietuva buvo kitos didelės sąjungos narė, ir turėjo mėgti bei mylėti tą valdžią, kuri tuo metu sąjungoje buvo pripažinta visuotine. Šis parkas yra vieta, kur savo didybę palaidojo daugybė paminklų, anuomet skirtų žavėtis tam tikrais tautos didvyriais. Šios skulptūros mena laikus, kai žmonės prie jų ateidavo pašlovinti valdžios ir per privalomas šventes atnešdavo gėlių, giedodavo himną ir ryšėdavo raudonas kaklaskares. Skulptūros yra prieinamos lankytojams. Pastaruoju metu netyla kalbos ir dėl Žaliojo tilto skulptūrų – ko gero, jos taip pat greitai atsidurs šiame parke.